LT/Prabhupada 1065 - Visų pirma žmogus turi suvokti, jog jis - tai ne šis materialus kūnas
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
Dabar, kai esame taip materialiai užteršti, mūsų padėtis yra sąlygota. Klaidingas ego, klaidinga sąmonė... Klaidinga sąmonė eksponuojama įsivaizduojant, jog „aš esu šios materialios gamtos produktas.“ Tai vadinama klaidingu ego. Visos materialios veiklos, „yasyātma-buddhiḥ kuṇape tri-dhātuke.“ (SB 10.84.13). „Yasyātma-buddhiḥ kuṇape tri-dhātuke“, tas, kuris įsitraukęs į kūniškos koncepcijos mintis. Viešpats paaiškino Bhagavad-gītą, nes Ardžuna atstovavo kūniškai koncepcijai. Žmogus turi išsilaisvinti iš kūniškos gyvenimo koncepcijos. Tai - išankstinis transcendentalisto, norinčio išsilaisvinti ir būti išlaisvintam, veiksmas. Visų pirma jis turi suvokti, jog jis nėra šis materialus kūnas. Taigi ši sąmonė, arba materiali sąmonė... Kai esame išlaisvinami iš šios materialios sąmonės, tai vadinama mukti. Mukti arba išlaisvinimas reiškia būti išlaisvintam iš šios materialios sąmonės. Śrīmad-Bhāgavatoje taip pat nustatytas išlaisvinimo apibrėžimas: Muktir hitvānyathā rūpaṁ svarūpeṇa vyavasthitiḥ (SB 2.10.6). Svarūpeṇa vyavasthitiḥ. Mukti reiškia išlaisvinimą nuo materialiai užterštos šio materialiaus pasaulio sąmonės, ir atsidurti tyroje sąmonėje. Visi Bhagavad-gītos nurodymai nukreipti pažadinti tai tyrai sąmonei. Tai rasime paskutinėje Bhagavad-gītos instrukcijų dalyje - Kṛṣṇa klausia Ardžunos, ar dabar jis yra tyroje sąmonėje. Ar jis buvo išgrynintoje sąmonėje. Išgryninta sąmonė - tai veikti pagal Viešpaties nurodymus. Tai - išgryninta sąmonė. Tai visa išgrynintos sąmonės esmė. Sąmonė jau egzistuoja, tačiau dėl to, jog esame neatsiejamos dalys, esame paveikti. Egzistuoja trauka būti paveiktiems materialių gunų. Tačiau Viešpats, būdamas Aukščiausiasis, niekada nėra paveikiamas. Jo niekada nepaveikia. Tai - skirtumas tarp Viešpaties, Aukščiausiojo Viešpaties, ir... Taigi, ši sąmonė...
Kas yra ši sąmonė? Ši sąmonė - tai „aš esu“. Kas aš esu? Užterštoje sąmonėje šis „aš esu“ reiškia „aš esu visko, ką regiu, viešpats“. Tai - netyra sąmonė. Ir „aš esu besimėgaujantysis.“ Visas materialus pasaulis juda taip, jog kiekviena gyvoji būtybė galvoja: „Aš esu šio pasaulio viešpats ir kūrėjas.“ Sąmonė turi du fizinius judėjimus, arba dvi fizines atskirtis. Viena iš jų - tai „aš esu kūrėjas“, o kita - „aš esu besimėgaujantysis.“ Taigi Aukščiausiasis Viešpats yra tikrasis kūrėjas ir besimėgaujantysis. O gyvosios būtybės, būdamos neatsiejamomis Viešpaties dalimis... Jos iš tikrųjų nėra kūrėjos ar besimėgaujantieji, jos - bendrininkės. Visai kaip mašinoje, viena mašinos dalis veikia kaip kitų bendrininkė. Arba jeigu patyrinėtume savo kūno sandarą. Kūne yra rankos, kojos, akys, visi šie instrumentai veikia, tačiau visos šios neatsiejamos kūno dalys nėra besimėgaujantieji. Tik pilvas yra besimėgaujantysis. Koja juda iš vienos vietos į kitą. Ranka renka, ji ruošia maistą, o dantys kramto. Visos kūno dalys yra įtrauktos į skrandžio patenkinimą nes skrandis - tai principinis šio kūno organizacijos faktas Viskas turėtų būti duodama skrandžiui. Prāṇopahārāc ca yathendriyāṇām (SB 4.31.14). Jūs galite pamatyti, kaip sužaliuoja medis, kai laistote jo šaknis. Arba galite tapti sveiki... Kūno dalys - rankos, kojos, akys, ausys, pirštai - visa tai išlieka sveikoje būklėje tol, kol kūno dalys bendradarbiauja su skrandžiu. Taip pat ir aukščiausioji gyvoji būtybė, Viešpats, yra besimėgaujantysis. Jis yra besimėgaujantysis ir Jis yra kūrėjas. O mes, turiu omeny, pavaldžios gyvosios būtybės, Aukščiausiojo Viešpaties energijos produktai, tiesiog bendradarbiaujame su Juo. Šis bendradarbiavimas mums padės. Pavyzdžiui, kai pirštai paima gerą maistą, jeigu jie galvotų: „Kodėl turėčiau tai duoti pilvui? Geriau pasimėgaukime patys.“ Tai yra klaida. Pirštai negali mėgautis. Jeigu pirštai nori tam tikro maisto pasitenkinimo vaisių, jie turi įdėti maistą į skrandį.