LT/Prabhupada 1067 - Turime priimti Bhagavad Gitą be jokių interpretacijų, be jokių iškirpimų
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
Egzistuoja tobula priemonė nedidelėms atskiroms tobuloms dalims, gyvosioms būtybės, suvokti tai, kas tobula, išbaigta. Bet koks neužbaigtumas yra patiriamas dėl to, jog turime netobulas žinios apie tai, kas tobula, išbaigta. Bhagavad-gītā - tobulos, išbaigtos žinios apie vedinę išmintį.
Visos vedinės žinios - neklystančios. Yra skirtingi pavyzdžiai, kaip mes priimame vedines žinias kaip neklystančias. Pavyzdžiui, kol kas induistams tai yra svarbu. Yra nedidelis pavyzdys, kaip jie priima vedines žinias. Visai kaip karvės mėšlas. Karvės mėšlas - tai gyvūno išmatos. Remiantis smṛti, arba vedine išmintimi, jeigu žmogus prisiliečia prie gyvūno išmatų, jis turi išsimaudyti tam, kad išsivalytų. Tačiau vediniuose raštuose karvės mėšlas laikomas tyru. Anaiptol, nešvarios vietos ar dalykai yra apvalomi nuo prisilietimo prie karvės mėšlo. Dabar žmogus gali paprieštarauti - vienoje vietoje pasakyta, jog gyvūno išmatos yra nešvaru, o kitoje vietoje pasakyta, jog karvės mėšlas, nors ir yra gyvūno išmatas, yra švarus. Tai prieštarauja vienas kitam. Tačiau nors tai ir atrodo prieštaringa, tačiau kadangi tai - vediniuose nurodymuose, todėl savo praktiniams tikslams mes tai priimame. Tai priimdami mes nedarome klaidos. Moderniosios chemijos ir modernaus mokslo specialistais Dr. Lal Mohan Gosal kruopščiai tyrinėjo karvės mėšlą ir atrado, jog karvės mėšlas - tai antiseptinių savybių derinys. Taip pat smalsumo vedinas his analizavo Gangos vandenį. Mano idėja yra tokia, jog vedinės žinios yra tobulos, nes jos yra aukščiau bet kokių abejonių ir klaidų. Bhagavad-gītā yra viso vedinio žinojimo esmė. Vedinės žinios todėl yra neklystančios. Jos ateina per tobulą mokinių seką.
Todėl vedinės žinios nėra skirtos tyrinėjimams. Mūsų tiriamasis darbas yra netobulas, nes mes tiriame pasitelkę netobulas jusles. Todėl mūsų tyrimų rezultatatai taip pat netobuli. Jie negali būti tobuli. Turime priimti tobulą žinojimą. Tobulos žinios ateina, kaip pasakyta Bhagavad-gītoje: „Evaṁ paramparā-prāptam imaṁ rājarṣayo viduḥ.“ (BG 4.2). Turime gauti žinias iš teisingo šaltinio, mokinių ir dvasinių mokytojų sekoje, prasidedančioje nuo Paties Viešpaties. Bhagavad-gītą kalbėjo pats Viešpats. O Ardžuna, mokinys, priėmęs Bhagavad-gītos pamoką, priėmė visą istoriją tokią, kokia ji yra, nieko neatmesdamas. Tai neleidžiama - priimti tam tikrą Bhagavad-gītos dalį, o kitą atmesti. Tai taip pat neleidžiama. Turime priimti Bhagavad-gītą be interpretacijų, be jokių iškirpimų, ir be mūsų kaprizingo dalyvavimo, nes tai turėtų būti priimama kaip tobuliausios vedinės žinios. Vedinės žinios gaunamos iš trasncendentinių šaltinių, kadangi pirmąjį žodį paskelbė Pats Viešpats. Viešpaties kalbėti žodžiai vadinami apauruṣeya, arba tie, kurie nebuvo perduoti asmens iš šio paprasto pasaulio, kuris yra užsikrėtęs keturiais netobulumo principais. Gyvoji šio paprasto pasaulio būtybė turi keturis defektinius gyvenimo principus: 1) Ji turi daryti klaidas; 2) Kartais ji turi būti apimta iliuzijos, 3) Ji turi bandyti apgauti kitus; 4) Jai suteiktos netobulos juslės. Turint visus šiuos keturis netobulumo principus žmogus negali pasiekti tobulos informacijos formos visa apimančių žinių forma. Vedos nėra tokios. Vedinis žinojimas buvo perteiktas Brahmos, pirmos sukurtos gyvosios būtybės, širdyje. Brahmā savo ruožtu išplatino žinias savo sūnums ir mokiniams, kadangi šios žinios buvo gautos iš Viešpaties.