LT/Prabhupada 1070 - Tarnystės atlikimas - tai aukščiausioji gyvosios būtybės religija
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
Prisimindami anksčiau minėtą sanātana-dharmos koncepciją mes galime pasistengti suprasti religijos koncepciją per žodžio dharma sanksrito šaknies reikšmę. Tai reiškia tai, kas nuolat yra su tam tikru objektu. Mes jau minėjome, kai kalbėjome apie ugnį, jog tuo pačiu metu egzsituoja ir karštis, ir šviesa. Be karščio ir šviesos žodis „ugnis“ neturėtų jokios reikšmės. Taip pat turime atrasti būtinąsias gyvosios būtybės dalis, kurios visuomet jį lydį. Toji gyvosios būtybės dalis - tai amžina jo savybė, o amžinoji gyvosios būtybės dalis - tai jo amžinoji religija. Sanātana Gosvāmīs paklausė Viešpaties Śrī Caitanya Mahāprabhu apie svarūpą - kiekvienos gyvosios būtybės svarūpą mes jau aptarėme - svarūpa arba tikroji gyvosios būtybės padėtis, ir Viešpats atsakė, jog konstitucinė gyvosios būtybės padėtis yra tarnauti Aukščiausiajam Dievo asmeniui. Tačiau jeigu analizuosime šią Viešpaties Caitanyos teiginio dalį, galime pamatyti, jog kiekviena gyvoji būtybė yra nuolat įsitraukusi į reikalus, susijusius su tarnyste kitai gyvajai būtybei. Gyvoji būtybė tarnauja kitai gyvai būtybei, turėdama skirtingą pajėgumą, ir tai darydama gyvoji būtybė mėgaujasi gyvenimu. Žemesnysis gyvūnas tarnauja žmogui, tarnas tarnauja šeimininkui, A tarnauja B šeimininkui, B tarnauja C šeimininkui, o C tarnauja D šeimininkui, ir t.t. Tokiomis aplinkybėmis galime pamatyti, jog draugas tarnauja kitam draugui, motina tarnauja sūnui, žmona tarnauja vyrui, vyras tarnauja žmonai. Jeigu ir toliau ieškosime šioje dvasioje, pamatysime, jog gyvųjų būtybių visuomenėje nėra jokių išimčių, kuriose neegzistuotų tarnystės veikla. Politikas pristato savo manifestą prieš žmones ir įtikina rinkėjus apie jo pajėgumą tarnauti. Rinkėjas taip pat suteikia politikui savo vertingą balsą tikėdamasis, jog politikas tarnaus visuomenei. Batsiuvys tarnauja klientui, o amatininkas tarnauja kapitalistui. Kapitalistas tarnauja savo šeimai, o šeima tarnauja aukščiausiajam žmogui, remiantis amžinu amžinos būtybės pajėgumu. Tokiu būdu galime pamatyti, jog jokia gyvoji būtybė nėra atleidžiama nuo tarnystės kitoms gyvosioms būtybėms, todėl mes galime padaryti išvadą, jog tarnystė - tai neatsiejamas gyvosios būtybės palydovas, todėl saugiai galima daryti išvadą, jog tarnystė - tai amžina gyvosios būtybės religija.
Kai žmogus priklauso tam tikram tikėjimo tipui pagal tai, kokiu metu gimė ir kokiomis aplinkybėmis, ir nors žmogus teigia, jog yra induistas, musulmonas, krikščionis, budistas ar priklauso kokiai kitai sektai, tokie apibrėžimai nėra sanātana-dharma. Induistas gali pakeisti savo tikėjimą ir tapti musulmonu, musulmonas gali atsiversti į induizmą ar krikščionybę ir t.t., tačiau visomis aplinkybėmis toks religinio tikėjimo pokytis neleidžia žmogui pakeisti savo amžino įsitraukimo į tarnystę kitam. Induistas, musulmonas ar krikščionis visomis aplinkybėmis yra kieno nors tarnas, ir išpažinti tam tikrą tikėjimą nėra laikoma sanātana-dharma, tačiau nuolatinis gyvosios būtybės palydovas - tarnystė - yra sanātana-dharma. Taigi per tarnystės santykį mes esame susiję su Aukščiausiuoju Viešpačiu. Aukščiausiasis Viešpats yra aukščiausiasis besimėgaujantysis, o mes, gyvosios būtybės, esame amžinai Jo tarnai. Esame sutverti Jo pasimėgavimui, ir jeigu mes dalyvaujame tame amžiname pasimėgavime su Aukščiausiuoju Dievo asmeniu, tai mus daro laimingus, ne kitaip. Nepriklausomai, kaip jau paaiškinome, kaip bet kuri kūno dalis - ranka, pėda, pirštai, bet kuri kūno dalis, negali būti laiminga nepriklausomai, nebendradarbiaudama su pilvu. Taip pat ir gyvoji būtybė niekada negali būti laiminga neatlikdama transcendentinės meilės tarnybos Aukščiausiajam Viešpačiui. Bhagavad-gītoje įvairių pusdievių garbinimas nėra patvirtinamas, nes... Bhagavad-gītos septintame skyriuje, dvidešimtoje eilutėje Viešpats sako: „Kāmais tais tair hṛta-jñānāḥ prapadyante 'nya-devatāḥ.“ „Kāmais tais tair hṛta-jñānāḥ.“ TIe, kuriuos valdo geismas, tik jie garbina pusdievius mieliau negu Aukščiausiajį Viešpatį Kṛṣṇą.