LT/Prabhupada 1074 - Visos kančios, kurias patiriame šiame materialiame pasaulyje, kyla dėl šio kūno



660219-20 - Lecture BG Introduction - New York

Kitoje Bhagavad-gītos vietoje yra taip pat pasakyta, kad:

avyakto 'kṣara ity uktas
tam āhuḥ paramāṁ gatim
yaṁ prāpya na nivartante
tad dhāma paramaṁ mama
(BG 8.21)

Avyakta reiškia neapsireiškęs. Netgi šio materialaus pasaulio dalis nėra apreikšta prieš mus. Mūsų juslės yra tokios netobulos, kad mes negalime matyti kiek daug žvaigždžių, kiek daug planetų yra šioje materialioje visatoje. Žinoma, dėka Vedinės literatūros mes gauname informaciją apie visas šias planetas. Mes galime tikėti ar ne, bet visos svarbiausios planetos su kuriomis turime ryšį, jos yra apibūdintos Vedinėje literatūroje, ypatingai Śrīmad-Bhāgavatam. Tačiau dvasiniame pasaulyje, kuris yra anapus šios materialios padangės, paras tasmāt tu bhāvo 'nyo (BG 8.20), bet ši avyakta, ši neapsireiškusi dvasinė padangė yra paramāṁ gatim, tai yra, turėtume norėti, turėtume trokšti pasiekti tą aukščiausiąją karalystę. Ir kartą pasiekus tą aukščiausiąją karalystę, yaṁ prāpya, tas, kuris artėja ar pasiekė tą aukščiausiąją karalystę, na nivartante, jis nebeturi sugrįžti į šį materialų pasaulį. Ir ta vieta, kuri yra amžina Viešpaties buveinė, tai yra ta vieta iš kurios mes neturime grįžti, tai yra mūsų, tai turėtų būti mūsų... (pauzė) Dabar gali kilti klausimas, kokiu būdu galima pasiekti aukščiausiojo Viešpaties buveinę? Tai taip pat paaiškinta Bhagavad-gītoje. Ten pasakyta, 8-ame skyriuje, 5,6,7,8 posmuose procesas kaip pasiekti Aukščiausiąjį Viešpatį ar Aukščiausiojo Viešpaties buveinę yra ten duotas irgi. Ten pasakyta taip:

anta-kāle ca mām eva
smaran muktvā kalevaram
yaḥ prayāti sa mad-bhāvaṁ
yāti nāsty atra saṁśayaḥ
(BG 8.5)

Anta-kāle, gyvenimo pabaigoje, mirties momentu. Anta-kāle ca mām eva. Tas, kuris galvoja apie Kṛṣṇą, smaran, jeigu jis gali atsiminti. Mirštantysis, mirties metu, jeigu jis atsimins Kṛṣṇos formą ir atsimindamas tokiu būdu, jeigu jis paliks esamą kūną, tuomet jis tikrai pasieks dvasinę karalystę, mad-bhāvam. Bhāvam reiškia dvasinę gamtą. Yaḥ prayāti sa mad-bhāvaṁ yāti. Mad-bhāvam reiškia visai kaip gamta ar transcendentinė Aukščiausiosios būtybės gamta. Kaip mes paaiškinome anksčiau, šis Aukščiausias Viešpats yra sac-cid-ānanda-vigraha (BS 5.1). Jis turi Savo formą, bet Jo forma yra amžina, sat; ir pilna žinojimo, cit; ir kupina palaimos, ānanda. Dabar, mes galime palyginti su mūsų dabartiniu kūnu, ar šis kūnas yra sac-cid-ānanda. Ne. Šis kūnas yra asat. Vietoj to, kad būtų sat, jis yra asat. Antavanta ime dehā (BG 2.18), Bhagavad-gītā sako, kad šis kūnas yra antavat, greitai gendantis. O... Sac-cid-ānanda. Vietoj to, kad būtų sat, jis yra asat, visai priešingai. Ir vietoj to, kad taptų cit, pilnas žinojimo, jis yra pilnas neišmanymo. Mes neturime žinių apie dvasinį pasaulį, taip pat neturime tobulų žinių ir apie šį materialų pasaulį. Tiek daug nežinomų mums dalykų, dėl to šis kūnas yra neišmanyme. Vietoje to, kad būtų pilnas žinojimo, jis yra neišmanyme. Kūnas yra irus, pilnas neišmanymo ir nirānanda. Vietoje to, kad būtų kupinas palaimos, jis yra kupinas kančių. Visos kančios, kurias patiriame materialiame pasaulyje, kyla dėl šio kūno.