LT/BG 18.39

Revision as of 06:07, 27 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 39

yad agre cānubandhe ca
sukhaṁ mohanam ātmanaḥ
nidrālasya-pramādotthaṁ
tat tāmasam udāhṛtam

Pažodinis vertimas

yat — ta, kuri; agre — pradžioje; ca — taip pat; anubandhe — pabaigoje; ca — taip pat; sukham — laimė; mohanam — iliuzinė; ātmanaḥ — savajam „aš“; nidrā — iš mieguistumo; ālasya — tingumo; pramāda — ir iliuzijos; uttham — kilusi; tat — ta; tāmasam — neišmanymo guṇos; udāhṛtam — sakoma, kad yra.

Vertimas

Laimė, kuri akla dvasinei savivokai, kuri nuo pradžios iki pabaigos yra apgaulė, kuri kyla iš mieguistumo, tingumo ir iliuzijos, yra neišmanymo prigimties.

Komentaras

Kam maloni tinginystė ir miegas, kas neišmano, kaip dera veikti ir kaip nedera, tas neabejotinai yra tamsos, neišmanymo, guṇos. Žmogui, kuris yra neišmanymo guṇos, viskas yra iliuzija. Jis nelaimingas nuo pradžios iki pabaigos. Žmogus, kuris yra aistros guṇos, pradžioje gali patirti kažkokią trumpalaikę laimę, tačiau galų gale jo laukia kančia, o tas, kuris yra neišmanymo guṇos, pelno tik kančias – ir pradžioje, ir pabaigoje.