LT/BG 1.24

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 24

सञ्जय उवाच
एवमुक्तो हृषीकेशो गुडाकेशेन भारत ।
सेनयोरुभयोर्मध्ये स्थापयित्वा रथोत्तमम् ॥२४॥
sañjaya uvāca
evam ukto hṛṣīkeśo
guḍākeśena bhārata
senayor ubhayor madhye
sthāpayitvā rathottamam

Pažodinis vertimas

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; evam — šitaip; uktaḥ — paprašytas; hṛṣīkeśaḥ — Viešpats Kṛṣṇa; guḍākeśena — Arjunos; bhārata — o Bharatos aini; senayoḥ — kariaunų; ubhayoḥ — abiejų; madhye — viduryje; sthāpayitvā — pastatęs; ratha-uttamam — puikųjį kovos vežimą.

Vertimas

Sañjaya tarė: O Bharatos aini, Arjunos paprašytas Viešpats Kṛṣṇa pastatė puikųjį kovos vežimą tarp abiejų kariuomenių.

Komentaras

Šiame posme Arjuna pavadintas Guḍākeśa. Guḍākā – tai miegas, o tą, kuris nugalėjo miegą, vadina guḍākeśa. Miegas taip pat reiškia neišmanymą. Taigi draugystė su Kṛṣṇa padėjo Arjunai įveikti ir miegą, ir neišmanymą. Kaip didis Kṛṣṇos bhaktas, jis negalėjo Jo užmiršti nė akimirkai. Tokia bhakto prigimtis. Ir būdraudamas, ir sapnuodamas Viešpaties bhaktas be perstojo mąsto apie Kṛṣṇos vardą, pavidalą, savybes bei pramogas. Taip, nuolat galvodamas tik apie Kṛṣṇą, bhaktas įveikia ir miegą, ir neišmanymą. Tai ir yra Kṛṣṇos sąmonė, arba samādhi. Kṛṣṇa, kaip Hṛṣīkeśa, t.y. kiekvienos gyvosios esybės juslių ir minčių valdovas, suprato, kodėl Arjuna nori, kad kovos vežimas būtų sustabdytas tarp dviejų kariuomenių. Jis išpildė prašymą ir ištarė šiuos žodžius.