LT/BG 2.8

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 8

न हि प्रपश्यामि ममापनुद्याद्
यच्छोकमुच्छोषणमिन्द्रियाणाम् ।
अवाप्य भूमावसपत्नमृद्धं
राज्यं सुराणामपि चाधिपत्यम् ॥८॥
na hi prapaśyāmi mamāpanudyād
yac chokam ucchoṣaṇam indriyāṇām
avāpya bhūmāv asapatnam ṛddhaṁ
rājyaṁ surāṇām api cādhipatyam

Pažodinis vertimas

na —ne; hi —tikrai; prapaśyāmi —aš regiu; mama —mano; apanudyāt —gali pašalinti; yat —tai kas; śokam —širdgėlą; ucchoṣaṇam —džiovinančią; indriyāṇām —jusles; avāpya —pasiekus; bhūmau —žemėje; asapatnam —neturinčią sau lygių; ṛddham —klestinčią; rājyam —karalystę; surāṇām —pusdievių; api —net; ca —taip pat; ādhipatyam —aukščiausią valdžią.

Vertimas

Neišmanau, kaip numaldyti jusles džiovinančią širdgėlą. Ji nenuslops, net jeigu laimėčiau klestinčią, žemėje neturinčią sau lygių karalystę su pačia aukščiausia valdžia, kokią pusdieviai turi danguje.

Komentaras

Nors Arjuna ir pateikia daugybę argumentų, kurie pagrįsti religijos principų bei moralės normų išmanymu, paaiškėja, kad jis nepajėgia išspręsti realiai iškilusios problemos be dvasinio mokytojo Viešpaties Śrī Kṛṣṇos pagalbos. Jis suprato, kad vadinamasis jo „išmanymas“ nepadės atsikratyti problemų, kurios drasko jo širdį, jis nesugebės jų išspręsti be dvasinio mokytojo, Viešpaties Kṛṣṇos, pagalbos. Akademinės žinios, erudicija, aukšta padėtis etc. neturi vertės, kai sprendžiamos būties problemos: padėti tegali tik toks dvasinis mokytojas, koks yra Kṛṣṇa. Todėl galima daryti išvadą, jog dvasinis mokytojas, iki galo įsisąmoninęs Kṛṣṇą, yra bona fide, nes jis gali išspręsti gyvenimo problemas. Viešpats Caitanya sakė, kad tik Kṛṣṇos sąmonės mokslo žinovas, kad ir kokia jo socialinė padėtis, yra tikrasis mokytojas.

kibā vipra, kibā nyāsī, śūdra kene naya
yei kṛṣṇa-tattva-vettā, sei ‘guru‘ haya

„Visiškai nesvarbu, ar žmogus – vipra (didelis Vedų išminties žinovas), ar žemos kilmės, ar atsižadėjęs pasaulio – jeigu tik jis įsisavino mokslą apie Kṛṣṇą, yra tobulas bone fide dvasinis mokytojas.“ („Caitanya- caritāmṛta“, Madhya 8.128) Taigi, neperpratus Kṛṣṇos sąmonės mokslo, negalima būti bone fide dvasiniu mokytoju. Vedų raštai taip pat sako:

ṣaṭ-karma-nipuṇo vipro
mantra-tantra-viśāradaḥ
avaiṣṇavo gurur na syād
vaiṣṇavaḥ śva-paco guruḥ

„Išprusęs brahmanas, gerai išmanantis visas Vedų žinojimo sritis, nevertas tapti dvasiniu mokytoju, jeigu jis nėra vaiṣṇava, t.y. jeigu neperprato Kṛṣṇos sąmonės mokslo. Vaiṣṇava, tas, kuris įsisąmonino Kṛṣṇą, gali būti dvasiniu mokytoju, net jeigu jis kilęs iš žemesnei kastai priklausančios šeimos.“ („Padma Purāṇa“)

Materialios būties problemų – gimimo, senatvės, ligų bei mirties – nepavyks išvengti kaupiant turtus ar vystant ekonomiką. Pasaulyje nemažai valstybių, kuriose gyvenimo sąlygos yra kuo palankiausios: jos ir turtingos, ir ekonomiškai išsivysčiusios, ir vis dėlto materialios būties problemos jose tokios pat opios. Šios valstybės įvairiais būdais siekia taikos, tačiau tikra laimė bus įmanoma tik tuomet, kai patarimo jos kreipsis į Kṛṣṇą arba „Bhagavad-gītą“ bei „Śrīmad-Bhāgavatam“ (mokslo apie Kṛṣṇą šaltinius) per Kṛṣṇos bona fide atstovą – Kṛṣṇą įsisąmoninusį žmogų.

Jeigu ekonomikos vystymas bei materialūs patogumai galėtų pašalinti sielvartą, kuris kyla dėl suirutės šeimoje, visuomenėje, tautoje ar tarptautinėje arenoje, tai Arjuna nebūtų sakęs, kad net karalystė, neturinti žemėje sau lygių, ar aukščiausioji pusdievių valdžia dangaus planetose negalės išblaškyti jo sielvarto. Todėl jis siekė Kṛṣṇos sąmonės, nes Kṛṣṇos sąmonė – vienintelis teisingas kelias į taiką ir harmoniją. Materialios gamtos kataklizmai kiekvieną akimirką gali sugriauti ekonomikos vystymą ir netrukdomą žmogaus viešpatavimą žemėje. Kiekvieną akimirką gali nutrūkti pastangos pasikelti į aukštesnes planetas, pavyzdžiui, Mėnulį, į kurį pastaruoju metu taip veržiamasi. „Bhagavad-gītā“ patvirtina šį teiginį: kṣīṇe puṇye martya-lokaṁ viśanti – „Kai išsenka dorų poelgių rezultatai, nuo laimės viršūnės vėl puolama į patį būties dugną.“ Daugybė mūsų pasaulio politikų tokį nuopuolį patyrė savo kailiu. Jis atneša vien naujas kančias.

Taigi, jeigu norime visiems laikams atsikratyti sielvarto, turime kreiptis prieglobsčio į Kṛṣṇą – kaip tai daro Arjuna. Arjuna paprašė Kṛṣṇos padėti išspręsti savo problemą kartą ir visiems laikams. Toks yra Kṛṣṇos sąmonės kelias.