LT/BG 2.34

Revision as of 08:44, 8 October 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)

L34

Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 34

akīrtiṁ cāpi bhūtāni
kathayiṣyanti te ’vyayām
sambhāvitasya cākīrtir
maraṇād atiricyate

Pažodinis vertimas

akīrtim —gėdą; ca —taip pat; api —be to; bhūtāni —visi žmonės; kathayiṣyanti —kalbės; te —apie tave; avyayām —amžinai; sambhāvitasya —garbingam žmogui; ca —taip pat; akīrtiḥ —nešlovė; maraṇāt —mirtį; atiricyate —pranoksta.

Vertimas

Žmonės nuolat minės tavo gėdą, o garbingam žmogui negarbė net už mirtį baisesnė.

Komentaras

Viešpats Kṛṣṇa, kaip Arjunos draugas ir kaip filosofas, pastarajam atsisakant kovoti pareiškia Savo galutinę nuomonę. Viešpats sako: „Arjuna, jei pasitrauksi iš kautynių lauko kautynėms dar neprasidėjus, žmonės pavadins tave bailiu. O jei manai, kad pabėgęs iš kautynių lauko išgelbėsi savo gyvybę, ir tegu žmonės tave vadina kaip tik nori, tai paklausyk Mano patarimo: geriau jau žūk kautynėse. Tokiam gerbiamam žmogui, kaip tu, nešlovė baisesnė už mirtį. Todėl nepritinka tau bėgti drebant dėl savo gyvybės – verčiau žūti kovoje. Taip išsaugosi savo gerą vardą visuomenėje ir išvengsi piktų kalbų, kad piktnaudžiavai Mano draugyste.“

Žodžiu, galutinė Viešpaties nuomonė tokia: Arjuna verčiau turi mirti, bet nepasitraukti iš mūšio lauko.